Italijoje šiuo metu siaučia smarkios audros, kurios siautėja Vidurio Europoje; didžiojoje šalies dalyje paskelbti perspėjimai dėl potvynių, stipraus vėjo ir smarkaus lietaus.
Apie potvynius jau pranešama centriniame Peskaros mieste, o Italijos meteorologijos tarnybos orų perspėjimai galioja nuo šiaurinės Emilijos-Romanijos pakrantės iki tolimųjų pietų.
Perspėjimai sutampa su šią savaitę pražūtingais potvyniais, per kuriuos kai kuriose Lenkijos, Čekijos, Rumunijos ir Austrijos dalyse žuvo mažiausiai 21 žmogus.
Vengrijos, Slovakijos ir Kroatijos valdžios institucijos taip pat paskelbė įspėjimus apie gresiančius potvynius.
Dėl didelių potvynių kalta audra Borisas, savaitgalį išpylusi tonas lietaus ir sniego.
Siekiant padėti 40 000 žmonių, kuriuos reikėjo evakuoti iš Nysos miesto, į pietų Lenkiją buvo išsiųsta daugiau kaip 5 000 karių.
Potvynio vandenys vienose regiono vietose atsitraukia, o kitose plinta, žalos mastas paaiškėjo tokiuose Lenkijos miestuose kaip Glucholazai.
Miestelio pagrindinis tiltas sugriuvo apgadintas patvinusios upės, o daugelį gatvių padengė purvas.
Lenkijos policija antradienį patvirtino, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės, perspėdama dėl ‘melagingos informacijos’ po žiniasklaidos pranešimų, kuriuose buvo teigiama, kad bendras žuvusiųjų skaičius viršija dešimtį.
Šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė mėnesį truksiančią stichinės nelaimės padėtį, o didžiausias potvynis, kaip prognozuojama, trečiadienį įvyks Vroclave.
Labiausiai nukentėjo teritorijos prie Čekoslovakijos sienos, kur Čekijoje taip pat evakuota 15 000 žmonių.
Vietos nevyriausybinės organizacijos ‘Človęk v tísn’ duomenimis, šalį užklupo didžiausias potvynis per pastaruosius 27 metus.
Dėl antradienio intensyvių liūčių Oderio upė išsiveržė iš krantų, tarp labiausiai nukentėjusių miestų – Ostrava.
Sparčiai pakilus Dunojaus vandens lygiui, Vengrijos sostinė Budapeštas ir Slovakijos sostinė Bratislava ruošiasi galimiems potvyniams.
Gelbėjimo tarnybos ir savanoriai, kai kur remiami kariuomenės, taip pat dirba ištisą parą, kad apsaugotų žemai esančias regiono gyvenvietes.
Austrijos valdžios institucijos uždarė Dunojaus ruožus laivybai dėl pakilusio vandens lygio gyvybiškai svarbiame vandens kelyje, praneša vietos žiniasklaida.
Kroatijos meteorologijos ir hidrologijos tarnyba įspėjo, kad upėje gali ‘itin retai’ padidėti vandens lygis, ir patvirtino, kad prireikus planuojama įrengti užtvaras nuo potvynių.
Italijos nacionalinė civilinės saugos tarnyba rytojaus dienai taip pat paskelbė geltonuosius perspėjimus beveik 50 regionų, įspėdama žmones apie audrų, nuošliaužų ir potvynių galimybę.
Dauguma mažesnių, aukštupio upių potvynių pažeidžiamoje Rytų Europoje pasiekė aukščiausią upių lygį, teigia Readingo universiteto meteorologas prof.Hannah Cloke, kuri kalbėjosi su BBC.
‘Kelios didesnės upės, pavyzdžiui, Dunojus ir Oderis, kai kuriose vietovėse vis dar kyla ir nepradės vėl kristi iki antradienio pabaigos ar trečiadienio pradžios.Jos vis dar bus gerokai aukštesnės už vidurkį’, – tęsė pašnekovas.
BBC orų prognozėse Emilijos-Romanijos ir Markės regionai įvardijami kaip didžiausią susirūpinimą keliančios sritys.
Vien per artimiausias tris dienas regione gali iškristi vieno ar dviejų mėnesių kritulių kiekis, todėl didelį susirūpinimą kelia potvynių perspektyva.
Peskaros (Abruczo) ugniagesiai sako, kad jau sulaukė daugiau kaip 200 pagalbos skambučių po to, kai smarkios liūtys sukėlė potvynį.
Rumunijos rytiniuose Karpatuose prognozuojama dar daugiau lietaus, todėl jau ir taip smarkiai nukentėjusiems miestams ir kaimams Galatijos ir Vaslui apskrityse gresia pavojus.
Didelėje pasaulio dalyje, įskaitant Vidurio Europą, dažnėja ir intensyvėja ekstremalios liūtys.
Nors įvykiai Vidurio Europoje atitinka lūkesčius, kad šiltėjančiame pasaulyje ekstremalių kritulių bus daugiau, kol kas neįmanoma tiksliai įvertinti, kokį vaidmenį suvaidino klimato kaita.
Norint tai tvirtai nustatyti, reikia atlikti išsamų mokslinį žmogaus ir gamtos poveikio tyrimą, kuris gali užtrukti keletą savaičių ar mėnesių.
Tačiau klimato mokslininkai jau daugelį metų perspėja apie tokius ekstremalius kritulių reiškinius, kokie pasitaiko planetai šylant.
Šiltesnėje atmosferoje išsilaiko daugiau drėgmės, todėl iškrinta daugiau kritulių.
Be to, padidėjęs garavimas iš šiltesnių vandenynų skatina audrų sistemas.
Kiekvienam vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimui 1 C atmosferoje gali būti maždaug 7 % daugiau drėgmės.
Prof. Klokas BBC sakė, kad ekspertai tikisi, jog dėl klimato kaitos artimiausiais metais potvyniai dar labiau sustiprės, jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils, nes ‘ekstremalios vasaros liūtys bus stipresnės ir greičiau užlies upes’.
Ji taip pat pažymėjo: ‘Vos prieš keletą savaičių kai kurios pietų ir rytų Europos dalys kentėjo nuo sausrų, karščio bangų ir gaisrų’.
‘Dabar esame ne keptuvėje, o karštame vandenyje.’.
Italijoje šiuo metu siaučia smarkios audros, kurios siautėja Vidurio Europoje; didžiojoje šalies dalyje paskelbti perspėjimai dėl potvynių, stipraus vėjo ir smarkaus lietaus.
Apie potvynius jau pranešama centriniame Peskaros mieste, o Italijos meteorologijos tarnybos orų perspėjimai galioja nuo šiaurinės Emilijos-Romanijos pakrantės iki tolimųjų pietų.
Įspėjimai skelbiami po to, kai šią savaitę potvyniai nusiaubė dalį Lenkijos, Čekijos, Rumunijos ir Austrijos teritorijų ir nusinešė mažiausiai 21 žmogaus gyvybę.
Vengrijos, Slovakijos ir Kroatijos valdžios institucijos taip pat paskelbė įspėjimus apie gresiančius potvynius.
Dėl didelių potvynių kalta audra Borisas, savaitgalį išpylusi tonas lietaus ir sniego.
Siekiant padėti 40 000 žmonių, kuriuos teko evakuoti iš Nysos miesto, į pietų Lenkiją išsiųsta daugiau kaip 5 000 karių.
Potvynio vandenys vienose regiono vietose atsitraukia, o kitose plinta, žalos mastas paaiškėjo tokiuose Lenkijos miestuose kaip Glucholazai.
Daugelis miestelio gatvių padengtos purvu, o dėl patvinusios upės padarytos žalos sugriuvo pagrindinis tiltas.
Lenkijos policija antradienį patvirtino, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės, perspėdama dėl ‘melagingos informacijos’ po žiniasklaidos pranešimų, kuriuose buvo teigiama, kad bendras žuvusiųjų skaičius viršija dešimtį.
Šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė mėnesį truksiančią stichinės nelaimės padėtį, o didžiausi potvyniai, kaip prognozuojama, trečiadienį įvyks Vroclave.
Labiausiai nukentėjo teritorijos prie Čekoslovakijos sienos, kur Čekijoje taip pat evakuota 15 000 žmonių.
Vietos nevyriausybinės organizacijos ‘Človęk v tísn’ duomenimis, šalį ištiko didžiausias potvynis per pastaruosius 27 metus.
Ostrava buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių miestų, kai antradienį po smarkios liūties Oderio upė išsiveržė iš krantų.
Sparčiai pakilus Dunojaus vandens lygiui, Vengrijos sostinė Budapeštas ir Slovakijos sostinė Bratislava ruošiasi galimiems potvyniams.
Savanoriai ir gelbėjimo tarnybos taip pat dirba visą parą, kad apsaugotų žemai esančias bendruomenes, kai kuriose vietovėse jiems padeda kariuomenė.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, Austrijos valdžios institucijos uždarė dalį Dunojaus upės laivybai dėl pakilusio vandens lygio svarbiame vandens kelyje.
Kroatijos meteorologijos ir hidrologijos tarnyba įspėjo, kad upėje gali būti ‘itin retas’ vandens pakilimas – ir patvirtino, kad yra planų prireikus pastatyti užtvaras nuo potvynių.
Italijoje šalies Nacionalinė civilinės saugos tarnyba rytoj taip pat paskelbė geltonąjį perspėjimą beveik 50 regionų, įspėdama, kad yra audrų, nuošliaužų ir potvynių pavojus.
Dauguma mažesnių, aukštupio upių potvynių pažeidžiamoje Rytų Europoje pasiekė aukščiausią upių lygį, teigia Readingo universiteto meteorologas prof.Hannah Cloke, kuri kalbėjosi su BBC.
‘Kelios didesnės upės, pavyzdžiui, Dunojus ir Oderis, kai kuriose vietovėse vis dar kyla ir vėl pradės kristi tik antradienio pabaigoje arba trečiadienio pradžioje.Jos vis dar bus gerokai aukštesnės už vidurkį, – tęsė pranešėjas.
BBC Meteorologų prognozės kaip didžiausią susirūpinimą keliančias sritis nurodo Emilijos-Romanijos ir Markės regionus.
Vien per artimiausias tris dienas šioje teritorijoje gali iškristi tiek lietaus, kiek per vieną ar du mėnesius, o potvynių galimybė kelia didžiulį nerimą.
Dėl smarkaus lietaus sukeltų potvynių į Peskaros (Abrucai) ugniagesius jau kreiptasi daugiau kaip 200 pagalbos skambučių.
Rumunijoje rytiniuose Karpatuose prognozuojamas dar didesnis lietus, keliantis pavojų jau ir taip smarkiai nukentėjusiems Galati ir Vaslui apskričių miestams ir kaimams.
Daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Vidurio Europą, dažnėja ir intensyvėja ekstremalios liūtys.
Nors prognozuojama, kad šiltėjančiame pasaulyje kritulių kiekis bus intensyvesnis, kaip rodo įvykiai Vidurio Europoje, tikslus klimato kaitos poveikis tebėra neaiškus.
Norint tai tiksliai žinoti, reikia atlikti išsamią mokslinę gamtos ir žmogaus poveikio analizę, o tai gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius.
Tačiau klimato mokslininkai jau daugelį metų perspėja apie tokius ekstremalius kritulių reiškinius, kokie pasitaiko planetai šylant.
Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau drėgmės, todėl lietūs būna intensyvesni.
Šiltėjantys vandenynai taip pat lemia didesnį garavimą, skatinantį audrų sistemas.
Kiekvienam vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimui 1 C atmosferoje telpa apie 7 % daugiau drėgmės.
Pasak prof.Cloke, ekspertai numato, kad jei pasaulinė temperatūra toliau kils, klimato kaita ateinančiais metais dar labiau padidins potvynius, nes ‘ekstremalios vasaros liūtys bus stipresnės ir greičiau užtvindys upes’.’.
Ji taip pat pažymėjo: ‘Tai, kad Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, rodo, kad ji yra viena iš tų, kurios turi būti iškeltos į Europos Sąjungą: ‘Vos prieš kelias savaites kai kurios pietų ir rytų Europos dalys kentėjo nuo sausrų, karščio bangų ir gaisrų’.
‘Iš keptuvės išlipome į karštą vandenį.’.
